---

Siek tiek istorijos kuri, vel gi, prasidejo senais 1991m. Volvo ruosesi isleisti dyzelini varikli (dabartinis D5), taciau del kazkokiu nezinomu priezasciu isleido nelabai vykusi, benzinini 5 cilindru varikli - pirmas tokio tipo variklis Volvo istorijoje, pirma karta didesnes klases Volvo buvo varoma priekiniais ratais.

Pradzia - 1991 - 1998 metai, varikliai 2.0 10V, 2.0 20V, 2.5 10V, 2.5 20V, 2.0 20V T5, 2.3 20V T5, 2.4/2.5 20V T.

Pagrindine siu varikliu problema - stumuokline grupe, kuri neatlaikydavo daugiau negu 300 000 km geriausiu atveju. Beda - tepalo suvartojimas milziniskais kiekiais, dauguma nurasinedavo tai alsuokliui, arba galvutes voztuvu rieboksliam, taciau tai retai padedavo. Dazniausiai laukdavo pilnas kapitalinis variklio remontas, kuris ir siais laikais kainuoja nemazus pinigus.
Vis gi, patikimiausi ir patvariausi varikliai, nors is silpniausi - 2.0 10V ir 2.5 10V. Kodel? Neatsizvelgiant i tai, kad stumuokline grupe visu tu laiku varikliu yra identiska, 10V varikliai naudojo Fenix 5.1 (5.2) ipurskimo sistema, kuri turi prabangu titanini lembda zonda, taciau neturi oro srauto matuokles -kas yra pliusas naudojant dujas - su sitais varikliais puikiai dera paprasta II kartos iranga (EKO sistema). Taipogi, 10 voztuvu variklis turi dukart maziau voztuvu, hidrokompensatoriai tinka nuo Audi 100 (tuomet 20V varikliams - grynai Volvo) ir siaip galvute yra zenkliai paprastesne aptarnavime.

Turbovarikliai - visiskai identiski technolgiskai kaip ir 20V, tik kiek sudetingesni deka integruoto turbokompresoriaus (pats sitas mazgas ir jo sistema yra patvarus).

Visu isvardintu varikliu kuro sanaudos yra identiskos - miesto rezimu 11 - 14 litru degalu (mechanine greiciu deze), trasa, vaziojant pagal KET - apie 7.5 litru.

Taip pat pastebetos problemos - uzsikimsa/nustoja funkcionuoti laisvos eigos voztuvai, alkuninio/paskirstymo veleno padeties davikliai, su 20V varikliais naudojant ne taskines dujas, uztenka vieno duju issovimo kad sugadinti brangiai kainuojanti oro srauto matuokle.

Nuo 1998 m vidurio Volvo padare ne Evoliucini, bet labiau Revoliucini suoli. Skirtumai buvo ne tik varikliose, bet ir visame automobilyje, volvo integravo CAN magistrale i kompiuterine sistema ir daug kitu naujienu. Bet siandien - apie variklius.

Kebulai liko tokie patys (S70/V70), atsirado nauji modeliai (S80/V70II, veliau S60, XC90/70), ir viskas po kapotu pasikeite.

Varikliai, kubatura, galingumai lieka +/- tokie patys, tik buvo atsisakyta 10v varikliu, i ju vieta atejo 20V su deforsuota programa, taigi pagal "popierius" yra neimanoma atskirti koks variklis stovi konkreciam automobilyje. Ta reikia padaryti vizualiai. Senos karto variklis turi sidabrini uzrasa VOLVO ant variklio dangcio, naujos kartos -juodai isspaustas raides VOLVO.

Visi varikliai tapo ~10% ekonomiskesni, visiskai isspresta problema su stumuokline grupe, taciau Volvo pati deklaravo kad yra norma 10 000 km suvartoti ~1.5litro tepalu. Pagal fakta, site varikliai tiek ir suvartodavo, tai yra tvarkoje - nereikia laikyti tai defektu. Pradeta naudoti Longtime technologija - tepalai keiciami kas 15 - 20 000 km.

Bet be bug'u neapsiejome: tragiska gazo sklende, tiek turbo, tiek naturally aspirated versijose - laikoma gamykliniu broku - didziausias galvos skausmas vartotojams. Vietoj senovinio gazo troso naudojama gazo sklende yra labai nepatikima ir daznai nustoja funkcionuoti. Buvo leidziami update'ai, upgrade'ai (su geltonais lipdukais ant sklendes), bet iki galo problema isspresta taip ir nebuvo.

Dar vienas nelabai malonus momentas - Volvo atsisake savo varikliose naudoti voztuvu su hidrokompensatoriais mechanizma, idege reguliojama voztuvu sistema - kad neprarasti galios prie aukstesniu apsisukimu (kam to reikia, juk masina nesportine?). Deka to - atsirado dideles problemos, ypac naudojant negamykline duju iranga - voztuvus reikia regulioti, dazniausiai zmones tai prisimena kai vienas is voztuvu jau pradege (su hidrokompensatoriais taip buna ypac retai), ir tas "malonumas" gali kainuoti kelis tukstancius litu.

Vienintelis variklis, kur liko hidrokompensatoriai - Volvo Bi-Fuel. Tai padaryta samoningai nes jis dirba su dujom nuo pat pradziu, ir tarnauja ypac patikimai.

Dujos. Problema su reguliavimu atsirado butent nuo 1998 m varikliu eros. Volvo su dujom dirba gerai, taciau suregulioti jas - tikras isbandymas. Buvo ideta leistina tik 3% paklaida i misini (liesas/riebus), jei i tas ribas nepapuola,a - metamas servisinis rezimas, Check Engine lempute ir tt. Daug dujininku gudrauja - stato apgaviklius, kurie uzgesina uzsidegancia lempute, ir "a-la" taip ir reikia. Duju suvartojimas siekia ~17 - 20 litru (kai pilnai sureguliota sistema suvartoja ~13), dega voztuvai, voztuvu lizdai ir tt. Taigi, reguliavimas ilgas, nuobodus keliu menesiu darbas kol "isgaudamos" visos misinio duobes visame sukiu bei apkrovos diapazone.

Su Bi-Fuel varikliais Volvo sugudravo - leistina misinio paklaida yra 15% - taigi, kompiuteris sugeba koreguoti misini zymiai didesniam diapazone.

Nuo 2002 m isleistas dar vienas variklio atnaujinimas, ypac vykes. Jis mazai ko skiriasi nuo 1998 - 2002m varikliu, taciau yra siek tiek galingesnis, visiskai issprestos bedos su gazo sklendem - tik kartais uztenka jas pravalyti, deklaruota, kad visi varikliai yra net 25% taupesni - ir jie tikrai ekonomiskesni uz ankstesnius modelius. Tepalo suvartojimas, rekomendacijos duju irangai islieka tos pacios, taciau visos vaikliskos ligos buvo issprestos. Kiek veliau pradeta naudoti Longtime+ technologija, leidzianti keisti tepalus kas 30 000 km.

Greitu metu - pratesiu susipazindinima su varikliais bei kitais Volvo/saab mazgais.


Informacija is asmenines patirties.

P.S. Jeigu turite kazkokiu papildymuarba - mano aprasymose yra netikslumu - rasykite!