---

Gaisras, deja, as kitu variantu kaip ir neturiu. Gyvenu Norwich, kur skaitoma, kad vienas ramiausiu miestu UK aplamai - nera tiek daug imigrantu, gal del to ir mentai nepriekabus. Ipac babaju mazai. Ziurejo ir mane, sekdavo kuri laika, o paskiau nuvaziuodavo savais keliais.
Bet pries tai minejau, kad vazineju nelakstydamas. na kartais muzonas plaka smarkiau (klausau sau o ne kitiems) bet niekam neidomu.
Su kaimynais reikia ipatinga sugyvent, nesiardyt, masinos nekist kur nereikia. Jei suni koks apuokas vedzioja, pristabdyt, praleist ir t.t.. Va visos mano priemones, kaip kovot. Nes cia jei kas ne taip - greitai paskambins. Stukaciai nerealus. Is vienos puses gerai - is kitos nelabai :) Apie mane skambino kiek zinau viena syki, deja. Trumpam (3-5min) sustojau kelkrastyje, kuris buvo skirtas, kokie 100 metru tik neigaliesiems. O daugiau kelkrascio kitiems nebuvo. Uz manes buvo vietos vienam auto. Ziuriu atvaziuoja dzipukas dziundziai. Uz vairo senas pirdyla su boba. Ant masinos jokiu skiriamuju zenklu, jog invalidas. Nei priekyje, nei gale. Nu ir pradejo jis uz manes majachintis, bandyt parkuotis. Drochino jis ten, kol galu gale priparkavo sonu ant bordiuru laipiodamas. Taip ir paliko ant bordiuro galini rata. Nemokejo perdyla sonu prisiparkuot, tai gavosi kaip toj patarlej "Blogam sokejui ir kiausai trukdo" Taip isejo, as kaltas buvau. Issitrauke mobila, i mano tachka snairuoja - langa prasidariau, girdziu, kad numerius diktuoja. Gerai, kad bratka nuo bankomato jau ejo - tai teko sprukt :)
Ir pastebejau jau daugiau pilieciu su LT numeriais, kas mane labiausiai neramina. Daugeja kregzdziu, pries kurias nieko neturiu, bet jas vairuoja pacukai is kuriu kulturos nezinau ar verta laukt. Pagyvensim, pamatysim.